- diedovana
- diedovanà (< Dievo dovana) sf. (3b) 1. duona: Nemėtyk diedovanos – griekas Arm. 2. augantys javai: Attrūko karvė ir nulėkė diedovanõn Rdš. Piemeny, kur keltuvas (galvijus) paleidai diedovanon! Vlk. Šią vasarą visą diedõvaną (vasarojų) ledai išmušė Nč.
Dictionary of the Lithuanian Language.